Friday, October 19, 2007

Naktinis Hamburgas

:) Sunku nupasakot. Bet dabar 3:22 Berlyno laiku (puse 5 Lietuvos). Kątik grįžom iš miesto..

Pagal programą pusę 6 turėjo prasidėt vakarinė programa į kurią buvo įtraukta kelionė autobusu po miestą bei vakarienė restorane. Viskas panašiai ir vyko.

Vakare visa chebra susirinko viešbučio apačioj. Lauke buvo pakankamai šalta (o Lietuvoj tuo tarpu visiškai tamsu, nes čia vakarai ir saulė vėliau leidžiasi, gan žymiai), bet teko ten stovėti eilėje prie įėjimo į dviaukštį autobusą, kadangi vyko registracija kas dalyvauja, ir žibančių mėlyna šviesele pakabukų išdalinimas (tarsi sutartinis atributas). Autike užsikalėm galą ir sėkmingai nesigirdėjo gido valandos pasakojimo per autobuso mikrofoną per birbaintį visu garsu autobuso variklį.

Apie 15 minučių dardėjom iki pačio Hamburgo, nu o vėliau jau jame važinėjomės gal kokią valandą. Miestas nerealiai patiko. Tai jei gerai supratau 8 pasauly uostas pagal dydį (nors nuo jūros labai daug nutolęs; jį sieją įlanka, matyt ne gamtinė, bet iškasta...). Labai miete tvarkinga, gražu, yra daug tiltų. Mieste verda gyvenimas. Įdomu tai, jog tas angliškai nelabai aiškiai šnekantis gidas net 3 kartus paminėjo raudonų kvartalų gatvelę, kurioje knibžda savo paslaugas siūlančių merginų. Net du kartus paminėjo skaičių, jog jų ten yra 5 tūkstančiai :) Nu patikėt nelabai ir patikėjau kol nepravažiavom pro tą gatvę kuri buvo pristatyta su didžiausiu susidomėjimu. Nuo vaizdelio tiesiog apakau. gatvė gal 50 m ilgio, bet tik į ją įvažiavus pasimatė prie šaligatvio besisukaliojančios į striukių kišenes rankas susikišusios ir į parduotuvių vitrinas besisukaliojančios arba šiaip vietoj trepsinčios aptemptomis kelnėmis arba džinsais "gražuolės" (nelabai iš toli matėsi, bet berods buvo ir visai nieko). Vienu žodžiu - kraupiai daug vienoj vietoj, su didžiule konkurencija, maždaug po 2 kvadratinius metrus kiekvienai!!!

Mieste yra ir metro (požeminis, antžeminis). Bet mes ne apie tai. Autobuse buvo 3 dėžės alaus tai nenuostabu kad visi staiga užsimanė į gerą vietą ir kai kurie net atsitūpę tykojo prie autobuso durų ir kai tik šis po ekskursijos sustojo - tuoj puolė lauk... Bet mus nuvedė į restoraną ir nors kaip norėjom - kentėm. Kai pasiekėm restoraną, likusieji kentėtojai galėjo tiesiog kosminiu trečiu greičiu pasiekti taip išsvajotus tūlykus :) Vėliau susėdom prie staliukų, sėdėjom mes trise prie keturviečio, ir valgyt atnešė tik po kokios valandos... Turėjom po 5 gėrimų kuponus (išdalintus organizatorių) bei vieną galimybę užsakyti bet kokį patiekalą.

Kaip grįžti atgal į viešbutį - nežinom. Net nežinom koks jo adresas. O mieste 1.8 milijono gyventojų. Nutolę esam apie 30-40 km... LA ir Niujorke buvo ir blogiau, bet ir čia nekas. Tad laukėm kol kas nors išeis iš restorano, nes vakaras jau pasiekė kulminaciją (buvo apie 11 valandų). Pirmieji išėjo "pensija"... Čiurkabanas (kinas) ir dar keli diedukai. Galvoja - nelygis su jais eit. Sėdim. Po pusvalandžio J. sugalvojo iš likusių trijų gėrimų kuponų (kadangi du panaudojo) sukomponuoti vieną ir užsisakyti kokteilį (mat gailma už vieną kuponą buvo užsakyti tik vieną stiklinę vyno arba bokalą alaus) kuris kainuoja apie 9 eurus... Užsisakė. Ir tada pakilo nuo stalo pagrindinė kokių 20 žmogų banda, betraukianti namo. Mes puolėm sakyti, kad davai varom su jais, nes nežinosim po to kaip grįžt (matyt ir aš prie pensijos). Bet J. buvo priešingos nuomonės, ir aš gailausiai jį palaikiau, nes prie mūsų buvo beprisėdą du šveicarai, taip pat likę vieni prie stalo. Galiausiai įtikinom E. pasilikti ir užsimezgė ilga ir labai linxma/rimta kalba su tais šveicarais. Vienas 45 metų (apsivedė būdamas 20, turi 6 vaikus!) kitas panašiai, abu IT'istai, labai faini žmonės, gal rytoj pavyks nusifotkint :) Tai labai smagiai pašnekėjom, pasijuokėm, ir įpiešėm alaus.

Galiausiai mums besišnekant įvairiausiomis temomis pakilo ir paskutinė grupė - verchai. Organizatoriai, main developeriai, pranešėjai. Kai kurie taip nusitašę kad važiuodami metro nusimovė batus ir užsikėlė kojas ant sėdynių :)

Kaip grįžom namo sunku papasakot, nes jei būtume likę vieni - mum "p***iec". Neatsitiktinai pavartojau šį žodį. Vienas iš konferencijos narių yra tipinis amerikietis kompiuteristas - tikras šrekas (tarp kitko labai panašus arba į jį arba į simpsoną). Daug žino, Shaun'as vardu, sukaupęs didelę patirtį. Storas ir išsinešęs ir visada su kedais ir amerikietiškais bajeriais :) Su akiniais aišku. Tai gerai kad sekėm grupei įkandin. Už mus už metro sumokėjo konferencijos organizatorius (šreko [Shaun'o] antrininkas, irgi stambus, zdaravas žmogas, labai išsilavinęs, daug žinantis vokietis, gerai šnekantis angliškai, tipiškas team leader'is). Sulaukėm metro ir važiavom juo šnekučiuodamiesi tarpusavy kur pagrindiniu smuiku griežė Šonas su savo eiliniais bajeriais. Galiausiai priėjo prie to, kad pas jį kompanijoj dirba daug rusų ir jis vis girdi tą mano minėtą žodį :) Bet jam niekas jau 9 metus negali paaiškint kas tai yra. Ir jis kaip tik to paklausė prieš jį sėdinčio J. :) Tai J. jam šiokiais tokiais (kiek tai įmanoma) angliškais terminais paaiškino (nors paaiškint amerikonui, ką reiškia tas žodis, yra sunkoka), ir jis buvo beprotiškai laimingas galėdamas sužinoti tiek daug. Sakė, kad kai grįš atgal, visiem sakys, kad konfa buvo labai turininga, nes sužinojo pagaliau ką tas žodis reiškia :)))

Tai su persėdimu iš vieno traukinio į kitą šiaip ne taip parsiradom namo. Daug kas nepapasakota, bet žodžiais tai sunku nupasakot...

No comments: